Alergija, astma ir nėštumas

Astma, kaip ir kitos alerginės ligos, yra vienos svarbiausių ir dažniausiai pasitaikančių nėštumą komplikuojančių susirgimų. Maždaug 1 iš 100 nėščiųjų ir 7% moterų, galinčių pastoti, serga astma. Tinkamai gydoma ji nesukelia rūpesčių nei motinai, nei vaisiui, tačiau blogai kontroliuojama astma gali komplikuoti nėštumą, išprovokuoti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą. Astma sėkmingai gydoma šiuolaikiniais vaistais, kurie praktiškai nepavojingi naudojimui nėštumo metu, todėl astma nėra priešparodymas pastoti. Dauguma nėščiųjų, sergančių astma ar kitomis alerginėmis ligomis ir tinkamai gydomos, sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius.

Nėštumo poveikis astmos eigai

Žinoma, kad nėštumo metu trečdaliui moterų astmos eiga palengvėja (dažniausiai sergančioms lengva astma), trečdaliui pablogėja (dažniausiai sergančioms sunkios eigos astma), o likusiųjų moterų astma lieka stabili. Be to, jei moteris jau buvo nėščia, tikėtina, kad ir sekančio nėštumo metu astmos eiga bus kaip ir ankstesniųjų metu.Visi astmos eigos pokyčiai, atsiradę nėštumo metu, išnyksta iki 3mėn. po gimdymo ir astmos eiga tampa tokia pačia kaip ir prieš nėštumą.

Paprastai astma paūmėja tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės ir tik mažiau kaip 10% pacienčių astma paūmėja gimdymo metu, tačiau tokie paūmėjimai ypatingai retai būna moterims, kurių astma buvo sėkmingai gydyta nėštumo metu. Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Paskutiniąsias 4 sav. astmos eiga palengvėja daugeliui moterų.

Nėštumas moteriai, sergančiai astma, turi keleriopą poveikį. Nėštumo metu moters organizme padaugėja estrogenų, kurie sukelia nosies kapiliarų (smulkiųjų kraujagyslių) persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus III trimestre. Padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą. Visi šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, tačiau tikslią diagnozę padeda nustatyti spirometrija arba pikinės iškvėpimo srovės matavimas. Be to, nėštumo metu dažniau pasireiškia gastroezofaginis refliuksas (skrandžio sulčių patekimas į stemplę), kuris jau gali prvokuoti ir tikrus astmos priepuolius.

Provokuojančių faktorių vengimas

Dažnai astma ir alergija būna kartu. Dažniausiai sergantys astma yra įsijautrinę žiedadulkėms, pelėsiams, gyvūnams, namų dulkių erkėms ar tarakonams. Naminių gyvūnėlių alergenai yra baltymai, randami jų odos epitelyje, šlapime, seilėse. Visi šie alergenai gali provokuoti astmos priepuolį ar pasunkinti jau esamais simptomus. Prie to gali prisidėti ir nealerginės kilmės nespecifiniais vadinami veiksniai, pvz. tabako dūmai, dažų ir chemikalų garai, stiprūs kvapai, aplinkos teršalai (tarp jų ozonas ir smogas) bei vaistai, tokie kaip aspirinas ar β blokatoriai (naudojami aukšto kraujospūdžio, migrenos, širdies ritmo sutrikimų gydymui). Visų šių astmos provokatorių vengimas yra rekomenduotinas nėštumo metu.

Kaip tai pasiekti?

  • Pašalinkite iš gyvenamosios aplinkos naminius gyvūnėlius, kuriems esate alergiška bei kailinius užtiesalus, pagalvėles ir kt.;

  • Pakeiskite pagalves, antklodes, čiužinius į nepūkinius (sintetinius);

  • Kas savaitę keiskite patalynę, o skalbiant ją virinkite aukštoje temperatūroje-kad žūtų namų dulkių erkės;

  • Namuose drėgmė turėtų būti <50% - namų dulkių erkės ir pelėsiai nesidaugina sausoje aplinkoje;

  • Naudokite siurblius su filtrais, apsaugančiais nuo dulkių pakilimo į orą siurbimo metu;

  • Augalų žydėjimo metu rytais tarp 5 ir 10val. uždarykite langus, neikite į lauką - šiomis valandomis ore daugiausiai žiedadulkių ir teršalų;

  • Venkite kontakto su chemikalų garais ir, svarbiausiai, su tabako dūmais;

  • Venkite tų maisto produktų, kurie praeityje jums buvo sukėlę alerginę reakciją.

Ar antiastminiai vaistai saugūs vartoti nėštumo metu?

Nėra absoliučiai saugių vaistų, skirtų naudoti nėštumo metu. Tačiau astmai gydyti vartojami vaistai yra pripažinti saugiais ir gydytojas, juos paskirdamas, visuomet pasveria galimą nepageidaujamą vaistų poveikį su neigiamu negydomos astmos poveikiu motinai ir vaisiui. Svarbu, kad nėščioji, kaip ir bet kuris sergantis astma, turėtų individualų gydymo planą ir žinotų, kaip elgtis kintant simptomas. Labai svarbu atsiminti, kad vaistų vartojimas jokiais būdais neatstoja alergenų pašalinimo iš aplinkos, kadangi kuo retesnis kontaktas su alergenu, tuo rečiau prireikia vaistų ir tuo mažiau progresuoja uždegimas bronchuose.

Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu (bronchuose) ir beveik nepatenka į kraujotaką.

Dažniausiai skiriami senai vartojami vaistai, nes patirtis jais gydant, tame tarpe ir nėščiąsias, didžiausia. Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius.

Maitinant kūdikį tinka vartoti tuos pačius vaistus kaip ir nėštumo metu.

Bronchus plečiantys vaistai

Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai naudojami ūmiam astmos priepuoliui nutraukti. Visi jie, pvz. Fenoterolis, salbutamolis, yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias. Sakysim, terbutalino injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui. Tačiau vien šiais vaistais netinka gydyti sunkią ir nestabilią astmą bei jie nenaudotini pastoviai ir reguliariai.

Teofilinas yra plačiai ištirtas ir nenustatytas jo žalingas poveikis vaisiui. Tačiau motinos kraujuje esant aukštai jo koncentracijai, gimęs kūdikis gali turėti apsinuodijimo juo požymius. Todėl pacientėms, vartojančioms teofiliną, reikia dažnai tikrinti jo koncentraciją kraujuje.

Ipratropiumas yra atropino grupės anticholinerginis bronchus plečiantis preparatas. Nors tyrimuose su gyvūnais jis nesukėlė nėštumo patologijos, tyrimų su nėščiosiomis nėra.

Priešuždegiminiai vaistai

Priešuždegiminiai vaistai vadinami astmą kontroliuojančiais, mažinančiais uždegimą bronchuose. Jiems priklauso įkvepiami kromolinas, nedokromilas, kortikosteroidai ir leukotrienų antagonistai. Šie vaistai naudojami lengvai pastoviai, vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai gydyti. Intalis ir nedokromilas praktiškai neturi pašalinio poveikio, tačiau jų veikimas silpnesnis nei kortikosteroidų ir todėl praktikoje jie vartojami labai retai.

Tarp inhaliacinių kortikosteroidų ilgiausiai naudojamas yra beklometazonas, kuris žinomas kaip saugus naudojimui nėštumo metu. Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad ir flutikazonas bei budezonidas yra saugūs naudojimui nėščiosioms.

Kartais esant sunkiai astmos eigai gali būti pavartoti injekciniai ar geriami kortikosteroidai (prednizolonas, metilprednizolonas). Tyrimais nustatyta, kad juos vartojant pastoviai, truputį padidėja priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar mažo svorio kūdikio gimimo rizika, bet jų suteikiama nauda yra žymiai didesnė.

Pastaruoju metu atsirado nauja antiastminių vaistų klasė - leukotrienų antagonistai. Plačiausiai naudojamas montelukastas. Nėra jokio patyrimo naudojant šią vaistų klasę nėščioms moterims.

Antialerginiai vaistai

Anafilaksinių reakcijų metu neginčytinai turi būti naudojami antihistamininiai vaistai. Kitais alerginių ligų gydymo atvejais galima nauda turėtų būti palyginama su galimu jų nepageidaujamu poveikiu. Jeigu alerginiai simptomai yra pakankamai sunkūs, šie vaistai gali būti naudingais. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas ir difenhidraminas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Nenustatytas neigiamas poveikis nėštumui ir vaisiui eksperimentuose su gyvūnais naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas ir cetirizinas, tačiau prieš geriant bet kokią tabletę, nėščioji turėtų pamąstyti ar tikrai jos reikia. Vietiškai naudojami vaistai būtų geresnis pasirinkimas.

Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduotinas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Todėl jis turėtų būti vartojamas tik esant akivaizdiems įrodymams, kad sunkių nėščiosios simptomų nepalengvina kiti vaistai. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.

Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai (kromoglikatas; beklometazonas, budezonidas, flutikazono propionatas, mometazonas) yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu.

Imunoterapija

Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.

Vaistų naudojimas maitinant krūtimi

Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Vartojant didesnes antiastminių vaistų ar teofilino dozes, kūdikis gali tapti neramus, blogai miegoti. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo.

Apibendrinimas

Labai svarbu atidžiai stebėti astmos ar kitos alerginės ligos eigą nėštumo metu. Daugumoje atvejų nėštumas praeina sėkmingai ir motinai, ir kūdikiui, net ir esant sunkiai astmai. Svarbu atsiminti, kad deguonies trūkumas vaisiui gali turėti žymiai daugiau ir blogesnių pasekmių nei antiastminiai vaistai.

Paruošė gyd.L.Stoškutė