Alergija saulei

Saulės spinduliai ne tik mus džiugina, bet gali sukelti ir daug rūpesčių: nuo odos skausmo ir paraudimo persikaitinus iki vėžio. O ar gali saulės spinduliai sukelti alergiją? Kaip žinome, alergija yra neįprasta, nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias įvairias medžiagas arba medžiagas, susidarančias organizmo viduje dėl aplinkos veiksnių poveikio. Saulės spinduliai, būtent A tipo ultravioletiniai spinduliai (UVA) arba matoma šviesa ir gali sukelti šių medžiagų susidarymą odoje, o tuo pačiu ir būti alerginių odos reakcijų priežastimi. Saulės sukeltą dilgėlinę pirmasis aprašyta dar 1904 m. Ja sergama visame pasaulyje, tačiau bendrai tai nėra dažna liga. Paprastai saulės sukelta dilgėlinė pasireiškia jauname amžiuje, dažniau moterims nei vyrams. Jai būdinga tai, kad pabuvus saulėje greitai oda parausta, pradeda niežtėti, atsiranda bėrimas, panašus į nudilginimą arba uodo įkandimą. Retkarčiais kartu gali būti silpnumas, galvos skausmas. Bėrimai ir niežulys ryškesni būna tose vietose, kurias retai veikia saulės spinduliai. Kadangi bėrimus sukeliantys UVA spinduliai praeina įvairius barjerus, jie gali pasireikšti ir būnant patalpoje prie lango ar rūbais uždengtose vietose.

Kaip saulės spinduliai sukelia dilgėlinę? Manoma, kad jų poveikyje odos paviršiniame sluoksnyje (epidermyje) susidaro nauji antigenai, prieš kuriuos imuninė sistema pradeda gaminti specifinius imunoglobulinus E (IgE). Šie IgE iš putliųjų ląstelių odoje išlaisvina histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias odos paraudimą, niežulį ar bėrimą. Kartais į dilgėlinės vystymąsį įsijungia ir sudėtingesni mechanizmai.

Ne bet koks bėrimas, atsiradęs saulės ar šviesos paveiktoje odoje, yra alergijos požymis. Saulės sukelti niežulys, deginimas, odos paraudimas ir dilgėlinė būna tik tose vietose, kurias galėjo veikti saulės spinduliai. Minėti simptomai atsiranda iškart po saulės poveikio ir išnyksta nebūnant saulės spinduliuose per 24 valandas. Jei bėrimai išlieka ilgiau nei parą (net iki 3 parų), tai greičiausiai ne alergija, o vadinamasis polimorfinis šviesos sukeltas bėrimas. Šias dvi ligas atskirti gali tik gydytojas, o tai svarbu, nes jų skiriasi ir jų gydymas.

Įvairūs bėrimai odoje, taip pat ir dilgėlinė, gali pasireikšti dėl fotosensibilizacijos. Ją sukeliantys vaistai (pvz., kontraceptikai, kai kurie antibiotikai, kaptoprilis) įjautrina odą saulės spinduliams ir net neilgas buvimas saulės šviesoje gali sukelti stiprią odos reakciją. Nutraukus vaistų naudojimą, odos jautrumas saulės spinduliams po kurio laiko pranyksta.

Kartais saulėtą dieną dirbant darže ir liečiant kai kuriuos augalus (pvz., pomidorus, salierus, pastarnokus), taip pat gali atsirasti bėrimai tose vietose, kurios kontaktavo su augalu ir buvo apšviestos saulės. Tai vadinamos fitofotodermatozės (augalų ir šviesos sukeltos odos ligos).

Naudojant kvepalus ar kremus, kurių sudėtyje yra bioaktyvių medžiagų (pvz., vitamino A, bergamotės aliejaus) prieš deginimąsi saulėje, taip pat galima sulaukti ir alerginių, ir kitokios kilmės odos reakcijų.

Saulės spindulių sukelti bėrimai būna įvairūs ir ne visada vien iš jų galima nustatyti tikslią diagnozę. Žinoma, kad saulė gali provokuoti kai kurių autoimuninių ligų pasireiškimą (pvz., sisteminės raudonosios vilkligės). Svarbu kuo anksčiau nustatyti tokias ligas ir anksti pradėti jų gydymą.

Visos čia paminėtos ligos yra gydomos skirtingai: kai kurioms jų užtenka tik vietinio gydymo (tai yra, kortikosteroidų kremo ar tepalo, odos drėkinimo priemonių), kitoms reikia geriamų vaistų. Saulės sukeltai dilgėlinei naudojamas gydymas UVB spinduliais. Taigi atsiradus kokiems nors bėrimams, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs kliniką, galėtų nusiųsti konsultacijai ir platesniam ištyrimui gydytojams specialistams - dermatologams, alergologams ar reumatologams.

Gyd. Laura Stoškutė