Alergija cheminėms medžiagoms

Kas tai yra?

Alergija cheminėms medžiagoms - tai yra cheminių medžiagų sukelta reakcija toms medžiagoms jautriems žmonėms. Šiai reakcijai sukelti užtenka labai mažų medžiagos kiekių. Dažnai cheminės medžiagos sukelia alerginį kontaktinį dermatitą (arba kontaktinė alergija), tačiau dar dažniau jos sukelia iritacinį dermatitą, tai yra ją stipriai sudirgina. Kontaktinė alergija dažniau pasitaiko kai kurių profesijų žmonėms, pvz. kirpėjoms, dirbantiems su oda, guma, metalais, sveikatos apsaugos ar žemės ūkio darbuotojams, dėl dažno kontakto su alergizuojančiomis medžiagomis. Jiems gali atsirasti ne tik kontaktinis dermatitas, bet ir cheminių medžiagų sukelta bronchinė astma ar kitos alerginės kvėpavimo takų ligos.

Kuo tai pasireiškia?

Dažniausiai alergija cheminėms medžiagoms pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu - kontakto su alergenu vietoje oda parausta, paburksta, gali atsirasti bėrimas, tą vietą niežti. Sunkesniais atvejais reakcija gali išplisti ar pasireikšti ne tik kontakto vietoje, nes alergenas pirštais gali būti perneštas pvz. ant veido. Panašiai pasireiškia ir iritacinis kontaktinis dermatitas, kuris yra nealerginės kilmės ir gali pasireikšti bet kuriam žmogui, jeigu jo oda yra paveikiama dideliu dirginančios medžiagos (pvz. tirpiklio, skalbimo miltelių, šarmų, rūgščių) kiekiu. Kontaktinė alergija niekada neatsiranda susidūrus su alergenu pirmą kartą. Dažnai keletą metų vartojant kokį nors produktą (pvz. kremą) jokios reakcijos nebūna ir tik vėliau pasireiškia kontaktinės alergijos simptomai. Kvėpavimo takų alergija (čiaudulys, sloga, švokštimas ar dusulys) taip pat pasireiškia būnant aplinkoje, kurioje yra alergeno dalelių, po dažnai ilgamečio ir pasikartojančio kontakto su kokia nors chemine medžiaga, dažniausiai darbo vietoje.

Kokios cheminės medžiagos gali sukelti alergiją?
Mūsų aplinkoje cheminių medžiagų yra labai daug, tačiau ne visos sukelia alergiją - tai priklauso didele dalimi nuo jos cheminės sandaros.
Dažniausiai kontaktinę alergiją sukelia nikelis, konservantai (kurie randami ne tik kosmetikoje, bet ir pramoniniuose ar buitiniuose skysčiuose), dažai, pleistrai ir vietiškai vartojami antibiotikai. Taip pat yra daug kitų medžiagų, sukeliančių alergiją rečiau.
Ypatingai daug yra įsijautrinusių nikeliui - net 20%, tarp jų moterų yra keturis kartus daugiau nei vyrų.

Žemiau pateikiami duomenys apie dažniausius alergenus ir jų buvimą įvairiuose produktuose.

NIKELIS - bižuterija, metaliniai pinigai, įvairūs užsegimai, sagtys, adatos

CHROMAS - rauginta oda, geltoni dažai

PFENILENDIAMINAS - plaukų dažai, kailių dažai, juodi, mėlyni, rudi drabužių dažai

TIURAMAI - guma, fungicidai, medžio konservantai

FORMALDEHIDAS - kosmetika, insekticidai

PARABENAI - kosmetika, vaistai

EPOKSIDINĖS DERVOS - klijai

Kartais kontaktinė alergija gali pasireikšti ne iškart pavartojus kokį produktą, o tik odą paveikus saulės spinduliams - tai vadinama fotoalergija. Taip gali pasireikšti veido, kaklo, rankų dermatitas dėl antiseptikų, esančių muile arba dėl kosmetikos su ultravioletinių spindulių filtrais.

Kaip diagnozuojama alergija cheminėms medžiagoms?
Kartais kontaktinės alergijos priežastį lengva nustatyti ir specifiniai tyrimai nereikalingi. Bėrimas paprastai (bet ne visuomet) išnyksta, kai nebėra kontakto su alergenu ir vėl atsiranda net ir po nedidelio ar trumpo kontakto su juo. Taip pat ir kvėpavimo organų alerginiai simptomai išnyksta išėjus iš aplinkos, kurioje yra alergenas. Esant neaiškiai alergijos priežasčiai atliekami odos lopo mėginiai ar provokaciniai plaučių funkcijos mėginiai su įtariamais alergenais.

Apie odos lopo mėginius
Produktą, kuris manoma sukelia kontaktinę alergiją, galima nustatyti uždedant įtariamo produkto (pvz. kremo) ant plonos odos (pvz. ant vidinio dilbio paviršiaus) kelis kartus per dieną keletą dienų. Jeigu šiame produkte yra alergeno, toje vietoje atsiras odos paraudimas, niežulys. Tačiau konkrečią cheminę medžiagą, sukėlusią dermatitą, gali padėti nustatyti tik odos lopo mėginiai. Juos atlieka alergolgoai ir dermatologai (odos gydytojai). Tuo tikslu ant specialios lipnios juostos dedami labai nedideli alergenų kiekiai iš Europos Standartinių Alergenų Serijos rinkinio ir paruoštas mėginys užklijuojamas pacientui ant nugaros. Po 48 valandų jis nuimamas ir gydytojas juos įvertina. Odos mėginius galima atlikti ne tik su standartiniais alergenais, bet ir su produktais, kuriuos įtariate sukėlus alerginę reakciją. Todėl eidami pas gydytoją juos atsineškite. Žinotina, kad odos lopo mėginiai atliekami nesant aktyvių alergijos požymių. Kartais odos mėginių interpretavimas gali būti sunkus ir galutinės išvados jais remiantis padaryti negalima; gali prireikti atlikti kitokius tyrimus. Deja, bet ir odos lopo mėginiai nevisuomet padeda nustatyti dermatito priežastį.

Apibendrinimas
Jeigu jums buvo diagnozuota alergija kokiai nors cheminei medžiagai, svarbiausia reikėtų vengti kontakto su ja. Todėl reikia atidžiai skaityti naudojamų produktų sudėties aprašymus etiketėse. Gali būti kryžminės reakcijos su panašios sandaros, bet skirtingų pavadinimų cheminėmis medžiagomis. Be to, visuomet galite kreiptis patarimo į jus gydantį gydytoją.
Atsiminkite: atsiradusi alergija cheminėms medžiagoms retai kada išnyksta savaime, dažnai ji trunka visą gyvenimą. Tik vengiant kontakto su medžiagomis, kurioms jūs esate alergiški, galite pasiekti gerų rezultatų ir išvengti alergijos simptomų paūmėjimo.

Kosmetika ir alergija
Kosmetika viena dažniausių kontaktinės alergijos priežasčių. Jos sukeliamų simptomų (odos deginimo, paraudimo, niežulio) stiprumas priklauso nuo odos būklės (sausumo) ir įsijautrinimo buvimo. Kai oda labai sausa ar kitaip pažeista, cheminėms medžiagoms, su kuriomis kontaktuojama, lengviau sukelti alerginį ar iritacinį kontaktinį dermatitą. Šių abiejų dermatitų simptomai yra vienodi.
Iritacinis kontaktinis dermatitas vystosi nedalyvaujant imuninei sistemai ir gali pasireikšti praktiškai kiekvienam žmogui. Jis daug dažnesnis nei alerginės kilmės dermatitas, kuris vystosi dalyvaujant organizmo imuninei (apsauginei) sistemai.
Dažniausi odos dirgintojai yra muilai, šampūnai, antiperspirantai, akių dekoratyvinė kosmetika, drėkinantys produktai, cheminiam sušukavimui naudojamos medžiagos. Net ir vanduo gali dirginti labai sausą odą ir sukelti tempimo jausmą, niežulį. Svarbu yra tai, kad alerginė reakcija pasireiškia tik po pakartotinio kontakto su tam tikra chemine medžiaga, o iritacinė reakcija gali išsivystyti ir po pirmo kontakto.

Kvepalai
Tai vieni dažniausių alergijos sukelėjų. Įvairiose šalyse įsijautrinusių kvapniosioms medžiagoms yra apie 10% žmonių; Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad apie 5% nesiskundžiančių alerginiais simptomais žmonių įsijautrinę šioms medžiagoms. Kosmetikos gamyboje naudojama virš 5000 skirtingų kvapniųjų medžiagų, kurios beveik visos gali alergizuoti (įjautrinti). Kai kurios jų sukelia fotosensibilizacinę reakciją - bėrimas pasireiškia paveikus saulės spinduliams. Todėl saulėtą dieną, ypatingai deginantis, reikėtų vengti atviras kūno vietas kvėpinti ar naudoti stipriai kvepiančią kosmetiką bei higienos priemones. Tuomet geriau pakvėpinti drabužius arba naudoti bekvapę kosmetiką, kurios etiketėje nurodyta "fragrance free" ar "without perfume" (t.y. be kvepalų).

Stabilizatoriai ir konservantai
Tai antra dažniausia odos reakcijų priežastis. Jie suteikia kosmetiniams produktams stabilumo, apsaugo juos nuo deguonies ir šviesos poveikio. Paprastai jie įeina į produktų, pagamintų vandens pagrindu, sudėtį (pvz. drėkinamuosius kremus). Kryžminės reakcijos tarp jų retos - įsijautrinus kokiam vienam konservantui, į kitus paprastai nereaguojama. Dažniausiai alergiją sukelia formaldehidai ir parabenai - Lietuvoje rasta apie 6% jiems jautrių žmonių.

Dekoratyvinė kosmetika

Veido kosmetika
Balinantys bei naikinantys strazdanas kremai dažnai savo sudėtyje turi kvinolių, todėl gali alergizuoti; benzochinas yra labai stiprus alergenas.
Pudra ir skaistalai retai sukelia alergiją. Dažna alergijos priežastimi gali būti kremai ar kitos kosmetikos priemonės su ultravioletinių spindulių filtrais, ypač su PABA (paraaminobenzolo rūgštimi); galima ir fotoalerginė reakcija.

Akių kosmetika
Oda apie akis yra labai jautri. Čia viena dažniausių kontaktinės alergijos pasireiškimo vietų. Naudojant vandeniui atsparią kosmetiką, alerginės reakcijos dažnesnės, paprastai ne dėl pačių dažų, o dėl jiems nuvalyti naudojamų priemonių. Mažiau dirginančiomis akių vokų odą laikomos šviesių ir matinių spalvų akių šešėliai. Dažnai reakciją odoje aplink akis sukelia medžiagos, patekusios ant jos nuo pirštų (pvz. rankų odos kremas) ar esančios naudojamuose lašuose akims.

Lūpų dažai, balzamai
Juose yra vaškų ir riebalų, kvapiųjų medžiagų, dažų (ypač tetrabromofluoresceinas), kurie gali ne tik alergizuoti, bet ir džiovinti lūpų odą ar sukelti fotosensibilizaciją. Alergija dažniau išsivysto naudojant ilgai išsilaikančius lūpų dažus.

Plaukų dažai
Laikinai plaukų spalvą pakeičiantys dažai (kremai, putos, kurių spalva išsiplauna po kelių plaukų plovimų) paprastai problemų nesukelia. Kitaip yra su permanentinę spalvą suteikiančiais plaukų dažais, paruošiamais sumaišant juos su kitais chemikalais, dažniausiai peroksidu. Savo sudėtyje jie turi parafenilendiaminą, stiprų alergeną ir dažniausiai alergizuojantį iš visų į kosmetines priemones įeinančių medžiagų, bei amonio persulfatą. Dėl jo permanentiniai plaukų dažai gali sukelti ne tik lėtines alergines ar iritacines odos reakcijas, bet ir ūmines, pvz. dilgėlinę ar dusulį.
Parafenilendiaminui (PFD) alergiški žmonės gali naudoti dažus, kuriuose yra azo ir anilininių dažančių medžiagų bei chna. Beje, kai kurie PFD alergiški žmonės negali dėvėti tamsių drabužių dėl viso kūno alerginės reakcijos, pasireiškiančios į jų dažymui naudojamus panašius į PFD dažus. Taip pat galimos kryžminės reakcijos su vietiniais anestetikais (pvz. benzokainu) net ketvirtadaliui PFD jautrių žmonių.
Pasaulyje yra apie 10% žmonių, jautrių PFD; panašus duomenys gauti ir iš tyrimo Lietuvoje.

Cheminis sušukavimas
Jam naudojamos medžiagos dažniausiai sudirgina odą. Tai priklauso nuo odos būklės, naudojamų medžiagų stiprumo, kontakto laiko. Jose paprastai yra tioglikolių, kurie retai sensibilizuoja, bet yra stiprūs dirgikliai.

Taigi :
Kosmetikos ir asmens higienos priemonės retai sukelia alergines reakcijas, paprastai tai būna iritacinės (dirginančios) reakcijos. Gana daug žmonių yra įsijautrinę į kosmetikos sudėtį įeinančioms medžiagoms, bet alerginės reakcijos pasireiškia toli gražu ne visiems iš jų.
Jei pasireiškia kokia nors odos reakcija po kontakto su chemine medžiaga, odą reikėtų švariai nuplauti, vengti tolimesnio kontakto su ta medžiaga, o jeigu rekcija sunki, išplitusi ar ilgai trunka, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nepageidaujamų reakcijų galima išvengti naudojant bekvapę, hipoalergenišką, svarbiausia, nepasenusią kosmetiką bei tinkamai prižiūrint ir drėkinant odą.

Paruošė gyd. L.Stoškutė