Imunoterapija
Bronchinė astma yra paplitusi liga visame pasaulyje: vien Europoje ja serga 8 - 10% gyventojų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse jos diagnozuojama 2 - 4% daugiau. Kadangi tai lėtinė liga, kuria dažnai serga jauni ir darbingo amžiaus žmonės, toks sergamumo plitimas turi ir ekonominių pasekmių. Be to, negydoma ar neteisingai gydoma astma palaipsniui sunkėja ir gali baigtis fatališkai. Tačiau nors astma paprastai sukelia simptomus, trunkančius ilgą laiką, ji neturėtų labai pakeisti įprasto ja sergančiojo gyvenimo, reiškia tinkamai ją kontroliuojant įmanoma gyventi pilnavertį gyvenimą.
1993 m. Pasaulinė Sveikatos Organizacija ir Nacionalinis Širdies, Plaučių ir Kraujo Institutas (JAV) sukūrė astmos kontrolės ir profilaktikos strategiją - Globalinę Astmos Inciatyvą (GINA), kuria remiasi medikai visose šalyse diagnozuodami ir gydydami astmą. Joje suformuluoti tikslai sėkmingai ir ilgalaikei astmos kontrolei pasiekti (žr. 1 lentelę). Bronchinės astmos kontrolę atspindi keletas parametrų: simptomų kontrolė, paūmėjimų profilaktika, plaučių funkcijos normalizavimas ir uždegimo kvėpavimo takuose sumažinimas. Nors yra sukurti efektyvūs šių tikslų įgyvendinimo būdai, tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad vis dėlto jie dažniausiai nėra pasiekiami, taigi daugumos sergančiųjų astma nėra gerai kontroliuojama.
1999 m. atlikta didžiausia iki šiol studija, tyrusi pacientų požiūrį į jų astmos kontroliavimą - AIRE (Asthma Insights and Reality in Europe - Astmos Supratimas ir Realybė Europoje). Septyniose Europos šalyse ( Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje) telefonu apklausta 73 880 šeimų, kuriose buvo 3 488 sergančiųjų astma. Daugiau nei pusė apklaustųjų manė, kad jų astma yra gerai kontroliuojama, tačiau išsamiau paklausinėjus, paaiškėjo, kad tik 5,3 % atitinka GINA sėkmingos astmos kontrolės kriterijus. Taigi nustatytas didelis skirtumas tarp to, ką pacientai mano apie gydymo tikslus ir jų pasiekimą bei gydytojų suformuluotų kriterijų.
Pasirodė, kad nepaisant kartais pasireiškiančių simptomų, dauguma sergančiųjų manė, kad jų astma yra gerai kontroliuojama. Pusei apklaustųjų suaugusiųjų astmos simptomai pasireiškia nors kartą per savaitę, 30% bent kartą savaitėje dėl astmos blogai miega, 28% reikėjo skubios medicininės pagalbos ir 10% gydyti reanimacijoje dėl astmos paūmėjimo per pastaruosius 12 mėn. Daugiau nei pusei per paskutinį mėnesį buvo bent vienas astmos priepuolis. Trečdalis sergančiųjų astma priversti keisti ar riboti įprastą kasdieninę veiklą, o beveik pusei apklaustųjų suaugusių sportuojant pasireiškia astmos simptomai. Tai rodo, kad dauguma yra susitaikę su tam tikru kvėpavimo diskomfortu kaip neišvengiamu dalyku sergant astma, netiki, kad gali būti geriau, o dažnai net ir nesako savo gydytojui apie tokius, jų manymu, nereikšmingus dalykus, nors būtent tai galėtų turėti įtakos gydymui, o tuo pačiu ir pagerintų pacientų savijautą.
Kitas įdomus dalykas, nustatytas AIRE studijoje, tai netinkamas astmos gydymas. Dauguma pacientų trumpo veikimo β2 agonistus (t.y. skubios pagalbos vaistus) naudoja priepuoliui nutraukti, tačiau netgi tarp sergančiųjų sunkia astma inhaliacinius steroidus (t.y. priešuždegiminius palaikomojo gydymo vaistus) vartojo tik ketvirtadalis apklaustųjų. Tai rodo, kad dauguma pacientų nesupranta priešuždegiminio astmos gydymo prasmės, bijo pašalinio inhaliacinių hormonų poveikio. Visa tai ir sudaro situaciją, kai pacientas geriau jau susitaiko su esamais astmos simptomais, prisitaiko prie jų nei vartoja gydymui inhaliacinius steroidus. Šiuo metu yra daug įrodymų, kad ilgas ir reguliarus gydymas inhaliaciniais steroidais net ir mažomis dozėmis efektyviai mažina simptomus, pagerina plaučių funkciją bei sumažina mirtingumą nuo astmos. Taip pat žinoma, kad ilgalaikis mažų ir vidutinių inhalaicinių steroidų dozių naudojimas yra saugus tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Svarbu tai, kad inhaliaciniai steroidai nėra tie vaistai, kurie padeda iš karto - pilno jų efekto pasireiškimui reikia juos vartoti keletą savaičių, o ir pagerėjus savijautai nenutraukti jų. Inhaliaciniai steroidai šiuo metu yra stipriausi ir efektyviausi priešuždegiminiai vaistai astmos gydymui. Taip pat žinoma, kad kombinuojant du inhaliacinius vaistus, veikiančius į astmos mechanizmus - uždegimą ir bronchų spazmą, astma kontroliuojama efektyviau, pacientai greičiau pajunta gydymo efektą ir tuomet yra labiau linkę vykdyti gydytojo nurodymus, o tai labai pagerina ir jų gyvenimo kokybę.
AIRE studijoje nustatyta, kad daugumos pacientų plaučių būklė nėra tinkamai sekama, tai yra ne visada tiriama plaučių funkcija. Tokiu būdu yra sunku sekti objektyvią gydymo teikiamą naudą ar pastebėti pirmuosius astmos pablogėjimo požymius, kai subjektyviai pacientas to dar nejaučia. Be to, plaučių funkciją sėkmingai gali sekti ir pats pacientas namuose naudodamas pikmetrus.
Tačiau nors šiuolaikiniai vaistai efektyviai sumažina astmos simptomus, vien to nepakanka gerai astmos kontrolei pasiekti (žr. 2 lentelę). Labai svarbus yra sergančiojo astma aktyvus dalyvavimas gydyme, tai yra pacientas turi suprasti astmos mechanizmus, žinoti kaip veikia vaistai, kaip matuoti kvėpavimo funkciją pikmetru ir kaip elgtis paūmėjimų metu. Apie tai galima sužinoti ne tik iš gydančio gydytojo, bet ir dalyvaujant astmos mokyklų paskaitose. Kiekvienas sergantysis turėtų žinoti, ko galima tikėtis iš gydymo. Be abejo, sunkios eigos astmos kontrolę pasiekti žymiai sunkiau nei lengvos, bet juk nėra ligos, kuri būtų pagydoma akimirksniu. Žinant kas gali būti pasiekta, turint konkrečius tikslus, lengviau neprarasti vilties, kad įmanoma gyventi įprastą, aktyvų gyvenimą sergant astma.
Svarbiausia AIRE studijos išvada yra ta, kad dauguma pacientų pervertina savo astmos kontrolę ir neįvertina simptomų reikšmingumo, dažnai jų gydytojai ir nesužino. Tai nėra gerai, kadangi simptomų buvimas ar dažnumas turi įtakos skiriamam gydymui, o nesant tinkamo ir adekvataus astmos sunkumui gydymo, kontroliuoti ligą, tuo pačiu ir gyventi normalų gyvenimą, yra sunku. Taigi, pasitikėjimu paremtas bendravimas tarp paciento ir gydytojo, žinios apie ligą, tinkami vaistai bei teisingas jų naudojimas yra svarbiausi dalykai siekiant pažaboti astmą.
Bronchinės astmos gydymo tikslai
Simptomų (pvz. kosulio, dusulio, švokštimo) nebuvimas
Normalus miegas, netrikdomas astmos simptomų
Nėra praleistų dėl astmos mokslo/darbo dienų
Nereikia skubios medicininės pagalbos/stacionarinio gydymo dėl astmos paūmėjimų
Minimalus trumpo veikimo β2 agonistų poreikis ( t.y. reti astmos priepuoliai ar jų nebuvimas)
Astmos simptomai neriboja normalios kasdieninės veiklos, fizinio aktyvumo
Normali/beveik normali plaučių funkcija
Patenkinti paciento lūkesčiai dėl astmos gydymo
Astmos kontrolė pasiekiama, jei pacientas
Vaistus vartoja taip, kaip paskyrė gydytojas, supranta jų paskirtį ir moka taisyklingai juos naudoti
Žino, kaip elgtis pasikeitus simptomams, naudojasi pikmetru
Supranta astmos mechanizmus
Neignoruoja astmos simptomų
Žino ir vengia astmą sunkinančių veiksnių
Pasitiki savo gydytoju, reguliariai pas jį lankosi
Žino, ko galima tikėtis iš gydymo ir nepraranda vilties jaustis gerai