Maisto alergija

AR ALERGIJA MAISTUI PAPLITUSI ?

Kiek iš tikrųjų žmonių yra alergiški maistui, o kiek jų patiria nepageidaujamas reakcijas į maistą nėra tiksliai žinoma. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje apklausus 20 000 žmonių, 20% nurodė, kad yra alergiški maistui, tačiau juos ištyrus, alergija diagnozuota tik 1.4%. Kitose Europoje atliktose studijose nustatyta, kad 0.3 - 7.5% vaikų, apie 2% suaugusių europiečių ir 10% atopinėmis ligomis sergančių žmonių yra alergiški maistui. Manoma, kad alergija maistui pasireiškia ne taip dažnai kaip nepageidaujamos reakcijos į maistą ir paprastai tam tikrų maisto produktų ribojimas yra nereikalingas.

KAS YRA NEPAGEIDAUJAMOS REAKCIJOS Į MAISTĄ?

Imuninės (maisto alergija) ir neimuninės (maisto netoleravimas) kilmės reakcijos

Maisto sukeltos reakcijos skirstomos į toksines (čia neaptariamos) ir netoksines - imuninės (maisto alergija) ir neimuninės (maisto netoleravimas) kilmės reakcijas.

Terminas maisto alergija naudojamas apibūdinti reakcijas, kurias sukelia kitaip nepavojingas maistas ar maisto komponentai, ir kurios pasireiškia dėl organizmo apsauginės (imuninės) sistemos, todėl jos vadinamos imuninės kilmės reakcijomis. Medžiagos, sukeliančios šią nenormalią imuninės sistemos reakciją, vadinamos alergenais (pvz. karvės pienas, kiaušiniai ar žemės riešutai). Reakcijos, kurių atsiradimui imuninė organizmo sistema neturi įtakos, vadinamos maisto netoleravimu.

Klasifikacija pagal EAACI rekomendacijas apie nepageidaujamas reakcijas į maistą

Alergija maistui

Kaip matome iš diagramos, yra du skirtingi imuninių reakcijų, sukeliančių maisto alergiją, tipai: reakcijos, dalyvaujant imunoglobulinui E (IgE) ir jam nedalyvaujant (be IgE). Kaip yra nustatyta, alerginės reakcijos į maistą, nedalyvaujant IgE, yra retos. Taigi, daugiausia rūpesčių sukelia reakcijos, kuriose dalyvauja IgE.

Maisto alergenai

Maisto alergenas - tai sudėtinė maisto produkto dalis, kuri maistui alergiškiems žmonėms aktyvuoja apsauginę (imuninę) organizmo sistemą ir ši pradeda gaminti specifinius IgE antikūnus prieš tam tikrus maisto baltymus.

Svarbiausia imuninės sistemos užduotis yra apsaugoti organizmą nuo svetimų medžiagų gaminant antikūnus. Maisto baltymai irgi yra svetimos organizmui medžiagos, kurias imuninė sistema atpažįsta ir gamina prieš juos antikūnus. Alergijos simptomai paprastai pasireiškia per vieną valandą po kontakto su produktu, kurio sudėtyje yra alergiją sukelianti medžiaga.

  • IgE sukelta maisto alergija

Alergenus, patekusius į organizmą, atpažįsta imuninė sistema. Ji pradeda gaminti tam tikrus su alergija susijusius antikūnus - imunoglobuliną E (IgE) . Šie IgE "prisikabina" prie putliųjų ląstelių, kurios ranamos visuose organuose, bet daugiausiai jų yra odoje, virškinamajame trakte ir kvėpavimo organų sistemoje.

Kai alergiškas žmogus valgo tam tikrą maistą, jo imuninė sistema yra stimuliuojama maiste esančių alergenų ir pradeda gaminti IgE antikūnus, specifinius tame maiste esantiems baltymams (alergenams), pvz. karvės pieno, kiaušinio ar žemės riešutų baltymams.

Alergenai reaguoja su IgE, prikibusiais ant ląstelių paviršiaus ir tos reakcijos pasekoje iš tų ląstelių išsilaisvina biologiškai aktyvios cheminės medžiagos, vadinamos mediatoriais. Geriausiai iš jų ištirtas histaminas.

Histaminas pažeidžia aplinkinius audinius, sukeldamas patinimą, pažeisto organų kraujagyslių spazmą ir gausią vandeningų gleivių gamybą. Šios reakcijos gali vykti bet kurioje organizmo vietoje, ne tik virškinamajame trakte, nes šie maisto alergenai žarnyne yra absorbuojami į kraują ir išnešiojami po visą organizmą.

  • Maisto alergija, sukelta nedalyvaujant IgE

Maisto alergiją, kurioje nedalyvauja IgE, sukelia kiti imuniniai mechanizmai, nukreipti prieš tam tikrą maistą (alergeną).

Maisto netoleravimas

Maisto netoleravimo terminas naudojamas tuomet, kai apklausos duomenys ir/ar provokaciniai testai rodo, kad simptomus sukelia maistas, bet nėra jokių duomenų , kad yra įtraukta imuninė sistema.

Maisto netoleravimas skirstomas į reakcijas, kuriose dalyvauja fermentai, farmakologines ir neaiškios kilmės. Farmakologines reakcijas sukelia tam tikros natūralios medžiagos - biogeniniai aminai, randami vyne ir vėžiagyviuose arba maisto priedai, tokie kaip konservantai, skonį ar spalvą suteikiantys priedai. Kada reakcijų atsiradimo mechanizmas nežinomas, jos vadinamos neaiškios kilmės reakcijomis, pvz. maisto priedų netoleravimo reakcija.

Kai kurios reakcijos, atsirandančios suvalgius kokio nors maisto, vadinamos psichosomatinėmis

NEPAGEIDAUJAMŲ MAISTO SUKELTŲ REAKCIJŲ SIMPTOMAI

Nepageidaujamos maisto sukeltos reakcijos gali pasireikšti vietiškai, pvz. žarnyne ar burnoje, arba jos gali būti išplitusios, pvz. dilgėlinė. Šios reakcijos į maistą skirstomos į imunines (maisto alergija) ir neimunines (maisto netoleravimas).

Nepageidaujamos maisto sukeltos reakcijos yra individualios ir gali būti ūmios arba lėtinės.

Tas pats maistas skirtingiems žmonėms sukelia skirtingus simptomus, o ir tam pačiam žmogui gali pasireikšti nevisuomet vienodi simptomai.

Alerginės maisto sukeltos reakcijos

  • IgE sukeltos alerginės reakcijos į maistą

Alerginės reakcijos į maistą, kurių išsivystyme dalyvauja IgE, paprastai prasideda po kelių minučių ar valandų, suvalgius dėl to "kaltą" maisto produktą (alergeną). Tačiau labai įsijautrinusiems žmonėms net ir liečiant ar užuodžiant tokį maistą gali pasireikšti alerginė reakcija.

Sunkiausia reakcija į maistą yra anafilaksija, o dažniausiai ji pasireiškia virškinimo trakto, kvėpavimo sistemos arba odos simptomais. Paprastai šie simptomai pasireiškia kartu.

Maisto alergijos vaidmuo atopinio dermatito išsivystymui nėra aiški, bet be jokios abejonės maisto alergenai, ypač vaikams, gali provokuoti atopinio dermatito pasireiškimą ar bent pasunkinti jau esantį bėrimą.

IgE sukeltos alerginės reakcijos į maistą

Virškinimo traktas: burnos alerginis sindromas, kūdikių pilvo diegliai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmaiKvėpavimo sistemaalerginis rinitas, gerklų edema, alerginė astmaOdadilgėlinė, angioedema, atopinis dermatitas, kontaktinis dermatitas, sukeltas kontakto su baltymais

  • Alerginės reakcijos į maistą, nedalyvaujant IgE

Alerginėms reakcijoms į maistą, kurių išsivystime nedalyvauja IgE, priklauso maisto sukelti enterokolitas ir kolitas vaikams. Jų simptomai paprastai išnyksta pašalinus iš vaiko dietos karvės pieną, kviečių ar sojos baltymus.

  • Anafilaksija

Anafilaksija yra sunkiausia viso organizmo (sisteminė) reakcija, kuomet skirtingose organizmo vietose pasireiškia alerginės reakcijos į maistą vienu metu. Labai maistui alergiškiems žmonėms anafilaksinę reakciją gali sukelti net ir ore esančios maisto alergenų dalelės. Anafilaksija - tai reakcija, išsivystanti dėl IgE antikūnių sukelto staigaus ir masyvaus daugybės mediatorių patekimo į kraujo apytaką. Šie mediatoriai sukelia stiprų niežulį, dilgėlinę, gerklų patinimą, bronchų spindžio susiaurėjimą, kraujospūdžio kritimą, sąmonės netekimą ir kartais netgi mirtį. Laikas, per kurį suvalgius maisto išsivysto ši reakcija, yra įvairus, tačiau paprastai ji pasireiškia kelių minučių bėgyje.

Dažniausiai anafilaksiją sukelia žemės ir lazdyno riešutai, javų grūdai, jūros gėrybės, prieskoniai, salierai, kiaušiniai, pienas ir kai kurie vaisiai. Taip pat ir kiti maisto produktai, kurie vartojami skirtingose šalyse, gali sukelti šią reakciją.

Nedažna maisto sukeltos anafilaksijos forma yra maisto ir fizinio krūvio sukelta astma ar anafilaksija, kuri išsivysto suvalgius tam tikro maisto (moliuskų, krevečių ar salierų) prieš kokį nors fizinį krūvį.

Kadangi maisto sukelta anafilaksija gali būti grėsminga gyvybei, asmenys, alergiški maistui, turėtų žinoti, kada ir kaip naudoti profilaktiškai vaistus bei mokėti susileisti adrenaliną (epinefriną), prasidėjus ūmiai sisteminei reakcijai, žinoti, kada naudoti antihistaminius vaistus. Galima įsigyti jau paruoštus injekcijai švirkštus su adrenalinu, pvz. Ana-Kit ar Epi-Pen. Šiais švirkštais paprasta naudotis ir asmeniui, turėjusiam anafilaksinę reakciją, reikėtų juos visuomet nešiotis su savimi. Be to tokiam asmeniui reikėtų nešiotis su savimi kortelę ar dėvėti apyrankę, kur būtų nurodyta, kam jis yra alergiškas.

Riešutai ir anafilaksija

Įsijautrinimas žemės riešutams atsiranda mažiems vaikams ir su amžiumi vis daugiau riešutų rūšių yra įsijautrinama. Manoma, kad žemės riešutai yra viena iš pagrindinių maisto alergijos priežasčių JAV, o kartu su lazdyno riešutais, ko gero, pagrindinė mirtinos ar labai sunkios maisto sukeltos anafilaksijos priežastis. Tačiau tai nėra vien JAV problema. 1993m. Didžiosios Britanijos spauda pranešė apie šešis mirties atvejus dėl alergijos žemės riešutams.

Žmonėms, turintiems sunkią alergiją žemės riešutams, reikėtų žinoti apie žemės riešutų ir sojos pupelių ar kitų žirninių šeimos augalų giminystę. Keletas vaikų ir paauglių mirė suvalgę hamburgerį, dešrelę ar kt. vien dėl to, kad gydytojai, tėvai ar mokyklos darbuotojai nieko nežinojo apie galimas kryžmines alergines reakcijas.

Žmonėms, alergiškiems žemės riešutams, dažniau išsivysto alergija lazdyno riešutams. Šio tipo alergijų vis daugėja. Alergija žemės riešutams gali atsirasti ir labai mažiems vaikams. Alergija žemės ir lazdyno riešutams retai "išaugama".

Žemės ir lazdyno riešutų, riešutinio sviesto nevalgyti nėra sunku, sunkiausia išvengti "paslėptų" riešutų ir jų produktų kituose maisto produktuose. Žemės riešutų alergenai randami pvz. šalto spaudimo riešutų aliejuje, vitaminizuotuose maisto papilduose, saldainiuose, indiškame ir kinietiškame maiste, čili ir spagečių padažuose, javainiuose, mėsos padažuose, sausainiuose, leduose ir kituose saldžiuose patiekaluose. Taigi, jeigu yra bent menkutė abejonė dėl produkto sudėties, asmuo, alergiškas riešutams, neturėtų jo valgyti. Be to, jeigu jau buvo maisto sukelta anafilaksija, su savimi toks asmuo turėtų visuomet nešiotis vaistus.

Maisto netoleravimo reakcijos

Neimuninės nepageidaujamos reakcijos į maistą skirstomos į fermentinį maisto netoleravimą, farmakologinės kilmės maisto netoleravimą ir kitas neaiškios kilmės reakcijas.
Šis maisto netoleravimas savo simptomais nesiskiria nuo maisto alergijos simptomų ir taip pat gali pasireikšti virškinamajame trakte, kvėpavimo sistemos organuose ir/ar odoje.

Retos nepageidaujamos reakcijos į maistą

Labai retai nepageidaujamos reakcijos į maistą gali pasireikšti tik viename organe, pvz. nosyje.

Nėra įrodymų, kad maisto sukeliamos nepageidaujamos reakcijos yra hiperaktyvumo, lėtinio nuovargio sindromo, depresijos ir migrenos, raumenų ir sąnarių skausmų priežastis. Laboratoriniais tyrimais neįmanoma patikimai nustatyti maisto ir šių ligų priežastinio ryšio.

PRODUKTAI, GALINTYS SUKELTI SIMPTOMUS

Nors nepageidaujamas reakcijas gali sukelti praktiškai bet koks maistas, dėl daugumos reakcijų yra "kalti" keletas produktų. Tam tikro maisto produkto sukeliamų reakcijų dažnis priklauso nuo jo vartojimo dažnumo, pvz. Japonijoje labiau paplitusi alergija sojos pupelėms, o Skandinavijos kraštuose - alergija žuviai. Kukurūzai ir iš jų pagaminti produktai labai populiarūs JAV, todėl čia yra daug jiems alergiškų žmonių.
Vaikų amžiuje labiausiai yra paplitusi alergija pieno produktams, ypatingai karvės pieno, kadangi jis pradedamas vaikams duoti nuo mažų dienų, dažnai ir dideliais kiekiais.

Produktai, galintys sukelti maisto alergiją

Produktai, galintys sukelti nuo IgE priklausančią alergiją maistui

Praktiškai bet koks maistas gali sukelti IgE antikūnių gamybą, bet dažniausiai tai būna kiaušiniai, pienas, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir soja vaikams bei riešutai, žuvis ir vėžiagyviai suaugusiems. Daugiau negu pusė vaikų, alergiškų karvės pienui, kiaušiniui ir sojai, "išauga" iš savo alergijos iki vienerių - trijų metų amžiaus. Alergija žuviai ir žemės riešutams paprastai trunka ilgiau, o alergija vaisiams ir daržovėms asmenims, alergiškiems žiedadulkėms, dažniausiai būna pastovi. Kai kurių maisto produktų, pvz. obuolio, alergenų aktyvumas gali būti lengvai sumažinamas juos šildant ar denatūruojant. Tačiau kiti alergenai, pvz. pieno ar žuvies, yra atsparūs denatūracijai, vykstančiai verdant ar virškinant maistą. Žinomi tik keli IgE sukeltos alerginės reakcijos į maisto priedus atvejai.

  • Produktai, galintys sukelti nuo IgE nepriklausančią maisto alergiją

Nuo IgE nepriklausančias maisto alergines reakcijas gali sukelti pienas, soja, taip pat ir kiaušinis bei kiauliena. Šias reakcijas sukelia ir maisto priedai.

  • Kryžminės reakcijos

Įsijautrinimas tam tikriems vaisiams ar daržovėms dažnai yra susijęs su įsijautrinimu kitiems produktams iš tos pačios ar giminingos botaninės šeimos. Dažniausiai kryžminės reakcijos pasitaiko tarp įvairių riešutų, obuolių ir kriaušių, bulvių ir morkų; melionų, arbūzų ir pomidorų; persikų, abrikosų, slyvų ir vyšnių.
Kitos kryžminės reakcijos būna tarp maisto ir įkvėpiamų (aeroalergenų) alergenų. Kada atopiškas vaikas paauga ir įsijautrina tokiems paplitusiems įkvėpiamiems alergenams kaip žiedadulkės ir namų dulkių erkių bei naminių gyvūnėlių alergenams, didėja rizika, kad jis taps jautrus tiems maisto alergenams, kurie kryžmiškai reaguoja su aeroalergenais. Pavyzdžiui, asmuo, alergiškas beržo žiedadulkėms, dažnai įsijautrina kai kuriems šviežiems vaisiams (obuoliams, persikams, abrikosams, vyšnioms), daržovėms (morkoms, bulvėms, salierams, krapams) ir lazdyno riešutams. Daug alergiškų žmonių reaguoja į skėtinių šeimos augalus: salierus, krapus, morkas, petražoles ir prieskonius, tokius kaip anyžiai ar koriandrai. Kiti kryžminių reakcijų tarp maisto alergenų ir žiedadulkių pavyzdžiai yra šie: kiečio ar pelyno žiedadulkės ir bananai, melionai, arbūzai, melionai; žolių žiedadulkės ir bulvės, žemės riešutai, grikiai, kviečiai ir pomidorai; lazdyno žiedadulkės ir lazdyno riešutai. Retesnės kryžminės reakcijos galimos tarp alergijos namų dulkių erkėms ir vynuoginių sraigių ar krevečių.
Lateksas, kuris randamas įvariuose natūralios gumos dirbiniuose (pvz., chirurginėse pirštinėse, balionuose ir pan.) turi alergenų, kurie kryžmiškai reaguoja su įvairiais maisto produktais, tokiais kaip kaštonai, avokadai, kiviai, ananasai ir bananai. Asmenys, žinantys, kad yra alergiški lateksui, gali būti taip pat alergiški šiems vaisiams ir jų suvalgius gali išsivystyti anafilaksinė reakcija - yra aprašyti keli mirties atvejai.
Nustačius specifinį IgE kraujuje, galima teigti, kad yra įsijautrinimas tam tikram maisto produktui ar įvyko kryžminė reakcija. Simptomai būna labai įvairūs. Kartais nebūna jokios ūmios reakcijos požymių. Pavyzdžiui, asmenys, alergiški obuoliams, nebūtinai yra alergiški beržo žiedadulkėms. Taigi, negalima teigti, kad kryžminės reakcijos turi įvykti ir jokiais būdais būtini maisto produktai neturėtų būti pašalinti iš dietos be atitinkamo ištyrimo ir klinikinės diagnozės.

Produktas Galimos kryžminės reakcijos

Obuoliai, bulvės, morkos, beržo žiedadulkės morkasalierai, anyžiai, obuoliai, bulvės, rugiai, kviečiai, beržo žiedadulkės, avokadai, ananasaiJavaikviečiai, ryžiai, miežiai, avižos, kukurūzai, rugiai, jų žiedadulkės, žolių žiedadulkės menkės, unguriai, lašišos, upėtakiai, tunas, jūros ešeriai, plekšnės, skumbrėKarvės pienaskumelės pienas, ožkos pienas, karvės pieno pagrinduKiaušiniskiaušinio baltymas ir trynys, lizocimas, ovalbuminas įkvėpiami paukščių alergenai česnakas, svogūnai, šparagai, medus, žiedadulkės. Maisto produktuose, ankštiniai: sojos pupelės, baltosios pupelės, žemės riešutai, krapai, lęšiai, saldymedis, persikai, abrikosai, slyvos, guava, bananai, graikiški riešutai, ryžiai, kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai, rugių žiedadulkės, krevetės, krabai, omarai, upiniai vėžiai, dulkių erkės.

Burnos alergijos sindromas

Burnos alergijos sindromas (BAS) dažniausiai pasireiškia žmonėms, alergiškiems kai kurioms žiedadulkėms, suvalgius šviežius vaisius ir daržoves, pvz. obuolius, persikus, vyšnias, riešutus, salierus, morkas ar pomidorus. Kartais šis sindromas gali išsivystyti nuo jūros maisto, pieno ar kiaušinių.
BAS metu po kontakto su specifiniu maistu 15 minučių bėgyje patinsta ar pradeda niežėti lūpos, skruostai, liežuvis ar ryklė. Paprastai šie simptomai išnyksta labai greitai.
Tai gana dažnas sindromas, pasireiškiantis apie 40-80 % suaugusių žmonių, turinčių alergiją žiedadulkėms. Ypatingai dažnas BAS žmonėms, alergiškiems beržo žiedadulkėms ir kuriems pasireiškia kryžminės reakcijos į obuolius, persikus ir lazdyno riešutus. BAS metu beveik visada kraujuje nustatomi specifiniai IgE antikūniai.

Profesiniai maisto alergenai

Simptomus taip pat gali sukelti ir profesiniai maisto alergenai. Viena seniausių Švedijoje aprašytų profesinių ligų yra grūdų dulkių sukeltas plaučių pažeidimas. Pavyzdžiui, profesinę astmą gali sukelti jūros maisto ar sojos alergenai, kuriems virėjai įsijautrina darbo vietose.Produktai, galintys sukelti maisto netoleravimo reakcijas

Plačiai žinomas laktazės trūkumas ar maisto priedų netoleravimas nėra vienintelės reakcijos, sukeltos imuninių mechanizmų, nedalyvaujant IgE. Koks maisto produktas yra netoleruojamas, priklauso nuo to, koks reakcijos atsiradimo mechanizmas: fermentinis, farmakologinis ar neaiškus.

Fermentinis maisto netoleravimas

"Fermentinis maisto netoleravimas" reiškia, kad nepageidaujamą reakciją į maistą ar maisto priedą sukelia fermento trūkumas, kuris išryškėja suvalgius tam tikrą maisto produktą. Geriausiai žinomas fermentinės kilmės maisto netoleravimas yra laktazės deficitas, kuomet žmogus netoleruoja laktozės (pieno cukraus) dėl to, kad žarnyne trūksta fermento laktazės, kuri reikalinga virškinant šį pieno cukrų. Tai gali būti paveldimas trūkumas ar laikina žarnyno infekcijos pasekmė.
Kitos fermentinės kilmės maisto netoleravimo reakcijos yra labai retos.

Farmakologinis maisto netoleravimas

Farmakologinį maisto netoleravimą gali sukelti maisto priedai arba vazoaktyvūs aminai, randami maiste. Šiuo atveju simptomai gali atsirasti suvalgius net ir labai nedidelį kiekį maisto, kuriame yra vienas ar keli vazoaktyvūs aminai. Manoma, kad šių žmonių reakcijos į aminus, tokius kaip histaminas, tiraminas, feniletilaminas ir serotoninas, slenkstis yra sumažėjęs.
Daugiausia histamino ir tiramino yra randama fermentuotame maiste, tokiame kaip sūriai, alkoholiniai gėrimai, žuvies (ypač tuno konservuose).
Vazoaktyvūs aminai turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį kraujagyslėms.
Tiraminas yra reikšmingas migrenos ir lėtinės digėlinės vystymuisi, ypač pacientams, gydomiems nuo depresijos monoamino oksidazės inhibitoriais.

•Neaiškios kilmės maisto netoleravimo reakcijos

Neaiškios kilmės maisto netoleravimo reakcijas sukelia maistiniai azodažai (pvz. tartrazinas) ir neazo tipo dažai (pvz.eritrozinas), skonį suteikiančios medžiagos (aspartamas, natrio glutamatas, sukeliantis kinų restorano sindromą), stabilizatoriai (sulfitai, benzoatai, benzoinė rūgštis, sorbitolis) ir antioksidantai (BHA-butilhidroksianisolis, BHT-butilhidroksitoluenas). Toli gražu ne visi maisto priedai ir ne visada vien tik jie gali sukelti netoleravimo simptomus. Sakysim, pacientams, netoleruojantiems nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (pvz. aspirino, diklofenako), simptomus, ypač gerklų edemą, dažniau gali sukelti tam tikri maisto priedai (benzoinės rūgšties dariniai, azo ir neazo tipo dažai ir sulfitai).

•Kinų restorano sindromas

Kinų restorano sindromas pasireiškia viršutinės krūtinės dalies, kaklo ir veido tirpimu, deginimu, spaudimo ir veržimo pojūčiais, atsirandančiais iš karto pradėjus valgyti kinietišką maistą. Šį sindromą sukelia skonį suteikianti medžiaga natrio glutamatas.

DIAGNOSTINIAI METODAI

Nepageidaujamas reakcijas į maistą paprasta diagnozuoti, jei pacientui visuomet suvalgius tam tikrą maisto produktą, pasikartoja tokie patys simptomai. Tačiau dažniausiai diagnozę nustatyti sunku, nes daug simptomų gali turėti kitas, paslėptas, priežastis. Tas pats produktas sukelia skirtingas reakcijas skirtingiems žmonėms, bet ir tam pačiam žmogui gali pasireikšti nevienodi simptomai ar laikui bėgant jie gali pasikeisti. Todėl labai svarbu pasikonsultuoti su alergologu, kuris galėtų ištirti ar šie simptomai sukelti maisto ar turi kitą priežastį.
Diagnostika prasideda nuo kruopštaus anamnezės surinkimo, apžiūros ir laboratorinių tyrimų, kurie padeda surasti ar atmesti kitas galimas priežastis.

Medicininė, šeimyninė ir mitybos įpročių anamnezė

Medicininė paciento anamnezė renkama norint nustatyti simptomų tipą, sunkumą, priežastis, atmesti kitas galimas priežastis ir nustatyti, koks maisto produktas kaltas dėl atsiradusių simptomų.
Pacientas taip pat klausinėjamas apie ligas šeimoje norint išsiaiškinti, ar yra genetinis polinkis sirgti alerginėmis ligomis. Toks polinkis vadinamas "atopine konstitucija".
Diagnozei labai svarbi ir mitybos anamnezė, todėl gydytojas gali paprašyti Jūsų kruopščiai rašyti mitybos dienyną, kur būtų pažymimas kiekvienas suvalgytas produktas ir jo sukelti simptomai.

Papildomi tyrimai

Apklausus pacientą ir įtarus nepageidaujamą reakciją į maistą, galutinės išvados patvirtinimui reikalinga atlikti keletą papildomų tyrimų. Paciento, turinčio alergiją maistui, imuninė (apsauginė) sistema yra įjautrinta (jeigu reakcija imuninės kilmės), bet paciento, kuriam išsivystė maisto netoleravimo reakcija, imuninė sistema nedalyvauja (neimuninės kilmės reakcija).
Maisto alergiją diagnozuoti padeda odos mėginiai ir specifinio IgE kraujyje nustatymas, tačiau įtariant maisto netoleravimą, jie jokios informacijos nesuteikia.
Diagnozę patvirtina anamnezė ir selektyvi eliminacinė dieta.

Maisto alergijos diagnozė

Odos mėginiai

Maisto alergijos diagnostikai naudojami įvairūs odos mėginiai. Odos dūrio mėginiams naudojami praskiestas ekstraktas, pagamintas iš įtariamo produkto, arba šviežio produkto dalis uždedama ant dilbio vidinio paviršiaus ar nugaros odos ir toje vietoje odą įbrėžiant ar įduriant. Geriausia atlikti odos mėginius su šviežiu maisto produktu nei su komerciniu ekstraktu. Specialia adatėle įduriama į produktą ir po to ta pačia adatėle duriama į odą. Tai vadinama "dūrio - dūrio metodu" .
Jeigu praėjus 15 min. įdurta vieta patinsta, kiek pakyla, aplink patinimą atsiranda paraudimas (panašiai kaip įkandus uodui), reiškia, mėginys yra teigiamas ir pacientas gali būti alergiškas tam maisto produktui. Kadangi komerciniai ekstraktai kol kas nėra standartizuoti, todėl svarbu, kad mėginio rezultatus interpretuotų tik patyrę gydytojai. Odos dūrio mėginiai turi būti atliekami tik tuose kabinetuose, kurie aprūpinti būtinais vaistais ir įranga anafilaksinių reakcijų, kurios kartais gali išsivystyti atliekant šiuo mėginius, gydymui. Jeigu paciento oda nesveika (pvz. jis serga išplitusia egzema), odos mėginiai yra nepatikimi. Taip pat sunkumų interpretuojant mėginius gali sukelti naudojami vaistai (pvz. antihistamininiai), kurių vartojimo negalima nutraukti dėl ligos sunkumo.

Kraujo tyrimai

Alergiški žmonės kraujuje turi didelį kiekį IgE, kurio kiekį galima išmatuoti ir naudoti kaip alergijos rodiklį. Šis tyrimas gali patvirtinti IgE sukeltą alerginę rekciją ir gali būti atliekamas bet kuriame amžiuje, net kūdikiams. IgE nustatymas kraujuje turi daug privalumų: iš vieno kraujo pavyzdžio galima ištirti tiksliai prieš kokį alergeną yra susidarę IgE, tyrimą lengva atgaminti ir jo rezultatams įtakos neturi vaistų (pvz. antihistamininių) naudojimas.. Yra virš 200 skirtingų maisto alergenų, skirtų diagnostikai; jie išleidžiami atskirai specifinio maisto produkto nustatymui ar sugrupuoti pagal maisto rūšis. Retesnėms alergijos rūšims diagnozuoti taip pat gali būti naudojamas bendro IgE nustatymas, tačiau jo padidėjimas ne visada susijęs su alergija.

Dieta

Kuomet atlikus odos mėginius ir/ar kraujo tyrimus, įtariama maisto alergija, gali būti pasiūlyta dieta, iš kurios pradžioje pašalinamas įtariamas maisto produktas, o vėliau jis vėl pradedamas vartoti. Tai daroma dėl dviejų priežasčių.
Pirma, alergenai, naudojami odos ar kraujo tyrimams, gali būti praradę dalį savo alergeniškumo jų gamybos procese. Antra priežastis būtų ta, kad gana didelė dalis pacientų, turinčių IgE prieš maisto produktus, nepatiria jokių simptomų, valgydami tą maistą.

Dvigubai aklas placebo kontroliuojamas maisto provokacinis mėginys (DAPKMP)

Jei pacientui pasireiškia dilgėlinė, atopinis dermatitas ar astma, jam pasiūloma kasdien 2 savaites paeiliui vesti dienoraštį, kur būtų rašomi visi simptomai ir juos provokuojantys veiksniai. Sekančias dvi savaites iš dietos visiškai pašalinamas tas maisto produktas, kuriam įtariama alergija. Tuo laikotarpiu pacientas turi vengti net ir mažiausių alergeno kiekių. Kartais pacientams, kuriems įtariama maisto alergija, bet odos mėginiai ir kraujo tyrimai yra neigiami, pasiūloma laikytis hipolerginės dietos (be alergenų) tas dvi savaites. Šiuo vadinamuoju eliminaciniu periodu pacientas toliau kasdien registruoja savo simptomus. Jei per dvi savaites simptomai vistiek kartojasi ar nešnyksta pilnai, greičiausia alergija maistui čia niekuo dėta arba yra įsijautrinimas ne vienam, o keliems alergenams.
Jeigu simptomai visiškai išnyksta eliminaciniame periode ir nustatoma izoliuota nepageidaujama reakcija į konkrečius maisto produktus, po dietos atliekamas atviras provokacinis mėginys, kuomet ir pacientas, ir gydytojas žino, koks maisto produktas naudojamas mėginio atlikimui. Jei šis mėginys neigiamas, alergijos maistui diagnozė atmetama. Jei mėginys teigiamas, idealiu atveju alergijos diagnozė turėtų būti patvirtinama dvigubai aklu placebo kontroliuojamu maisto provokaciniu mėginiu (DAPKMP), kurio metu nei gydytojas, nei pacientas nežino, koks produktas naudojamas provokaciniam mėginiui atlikti. Tai yra objektyvus tyrimo metodas, leidžiantis atskirti psichologines reakcijas, susijusias su nepageidaujamomis reakcijomis į maistą, jam neturi įtakos išankstinis gydytojo ar paciento nusistatymas prieš konkretų maisto produktą. Taigi DAPKMP laikomas "auksiniu standartu" diagnozuojant alergiją maistui ar maisto netoleravimo reakcijas.
Pacientams, turėjusiems sunkias maisto sukeltas reakcijas (anafilaksinį šoką), provokacinis mėginys neatliekamas. Maisto provokacinius mėginius atlieka tik gydytojas, nes sunkių reakcijų išsivystymo tikimybės iš anksto neįmanoma numatyti.

Maisto netoleravimo diagnostika

Maisto netoleravimo negalima diagnozuoti remiantis odos mėginiais ar kraujo tyrimais, jei imuninė organizmo sistema nedalyvauja reakcijų atsiradime. IgE nustatymas parodo tik IgE sukeliamas alergines reakcijas ir nesuteikia jokios informacijos apie maisto netoleravimo reakcijas. Taigi maisto netoleravimas diagnozuojamas remiantis medicinine ir mitybos anamneze, teigiamu eliminacinės dietos poveikiu ir simptomų pasikartojimu vėl pavartojus konkretų maisto produktą , provokaciniu mėginiu (DAPKMP).

GYDYMAS, PAŠALINANT IŠ DIETOS "KALTUS" PRODUKTUS

Nustačius konkretų maisto produktą ar produktus, sukeliančius įvairius simptomus, vienintelis įrodytas gydymas yra pašalinimas tų maisto produktų iš dietos, t.y. visiškas jų atsisakymas ir nevartojimas. Jeigu tai yra gvybiškai svarbus maistas, kaip pvz. pienas, tuomet reikėtų pasikonsultuoti su patyrusiu gydytoju ar dietologu dėl mitybos subalansavimo. Jie galėtų pasiūlyti alternatyvių maisto produktų, sudaryti ilgalaikį mitybos planą, kad maitinantis netrūktų jokių svarbių medžiagų.
Ilgalaikiai dietos apribojimai siūlomi tik tiksliai nustačius diagnozę, o vaikams ši diagnozė turėtų būti reguliariai peržiūrima, nes maži vaikai dažnai "išauga" iš alergijos daugeliui maisto produktų. Alergija pienui ir kiaušiniui turėtų būti vėl tiriama kas metus, nes paprastai nuo 5-6 metų IgE antikūnai prieš maisto alergenus pradeda mažėti (pieno antikūnai mažėja nuo1-3 m.), o antikūnų prieš įkvėpiamus alergenus titrai su amžiumi paprastai didėja.
Eliminacinė dieta, kai nevartojami kai kurie maisto produktai, nebūtinai turi būti nuobodi. Kūrybingas patiekalų gaminimas iš leidžiamų naudoti produktų gali padaryti ją visai patrauklia. Kartais ir minimalus alergeno kiekis ar "paslėptas" alergeno buvimas kituose maisto produktuose gali sukelti simptomus. Todėl geriausia nerizikuoti ir vengti tokio maisto.

Kaip galėtų padėti dietologas?

Kartais dieta, kurios reikia laikytis, yra labai griežta ir gerokai apriboja paciento kasdieninį gyvenimą. Visuomet skiriant tokią griežtą dietą pasveriama jos suteikiama nauda ir trūkumai. Taip pat dieta turi būti priimtina pacientui.
Norint pasiekti maksimalų eliminacinės dietos efektą, labai svarbu išaiškinti jos esmę pacientui ir išmokyti jį skaityti produktų etiketes. Daug maisto produktų ir maisto priedų yra "paslėpti" jau paruoštuose maisto gaminiuose. Sakysim, pyrago gaminiai gali būti pagaminti naudojant karvės pieną.
Maisto gamintojai turėtų nurodyti etiketėse visas produkto sudėtines dalis, taip pat ir priedus su E-numeriu ir kategorija ar E-numeriu ir pavadinimu. Europos Sąjungos šalyse pagamintų produktų etiketėse reikalaujama pažymėti tas sudėtines dalis, kurios sudaro daugiau nei 25% produkto. Taigi skiriant dietą gydytojas turi žinoti ir apie galimus "paslėptus" bei etiketėse nenurodytus maisto alergenus.
Kai kuriose Europos šalyse (pvz. Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje) yra sudaryti pramoniniu būdu gaminamų maisto produktų ir juose esančių alergenų sąrašai , pvz. "maisto produktų, kuriuose nėra karvės pieno, sąrašas", padedantys apsipirkti. Daugumoje Europos Sąjungos šalių (pvz. Belgijoje, Austrijoje, Danijoje, Portugalijoje) nuo 1997m. pradėti sudarinėti duomenų bankai apie labiausiai paplitusius tose šalyse maisto alergenus ir jų buvimą maisto produktuose.
Eliminacinės dietos paprastai labai atsiliepia ne tik pacientų, bet jų šeimos narių gyvenimui, kadangi turi pasikeisti mitybos ir produktų pirkimo įpročiai. Be to, laikantis dietos reikia iš anksto planuoti valgymo laiką ir patiekalus, tai gali gerokai apriboti paciento pasirinkimo laisvę ir socialinį gyvenimą. Todėl labai svarbus yra šeimos, draugų, gydytojų psichologinis ir socialinis palaikymas.

PROFILAKTIKA

Polinkis alergijos išsivystimui

Alergija specifinėms medžiagoms, kaip žiedadulkės ar maisto produktai, nėra paveldima, tačiau vaikai, kurių tėvai ar artimi giminaičiai yra alergiški, linkę dažniau sirgti alerginėmis ligomis. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, 20-40% atvejų ir vaikas bus alergiškas. Jeigu abu tėvai alergiški, ši tikimybė išauga iki 40-60%. Šeimose, kuriose nėra alergiškų asmenų, vaikams žymiai rečiau išsivysto alerginiai simptomai.

Maitinimas krūtimi

Atopinės konstitucijos vaikui ankstyvas susidūrimas su alergenais gali būti labai svarbus maisto alergijos atsiradimui. Be paties alergeno savybių (ne visi alergenai vienodai stiprūs), didelę reikšmę turi ir virškinamojo trakto pralaidumas. Jis yra didesnis kūdikiams, taip pat laikinai gali padidėti sergant infekcinėmis ligomis ar esant alergijos pasireiškimui virškinamajame trakte. Tuo remiantis, maitinimas krūtimi bent iki 6 mėn. amžiaus yra labai reikalingas, o maisto produktų, kuriuose yra stiprių alergenų, įvedimas į kūdikio maitinimą turėtų būti kaip galima vėliau.
Kadangi baltyminiai alergenai, pvz. karvės pieno ir kiaušinio baltymai, lengvai patenka į motinos pieną, motina, krūtimi maitinanti kūdikį, kuriam nustatyta alergija, turėtų sumažinti maisto su šiais alergenais vartojimą, bet jokiais būdais nenutraukti maitinimo krūtimi, nes alergiškiems kūdikiams ypatingai svarbus motinos pienas mitybiniu, imunologiniu ir psichologiniu požiūriu.
Jeigu vis dėlto dėl kokių nors priežasčių maitinimą krūtimi reikia nutraukti, tokiam kūdikiui patartina duoti hipoalergeniškus mišinius, kuriuose lyginant su įprastais karvės pieno pagrindu pagamintais mišiniais, yra mažesnis alergenų kiekis. Mišiniai, pagaminti sojos pagrindu, nėra labai gera alternatyva, nes nuo 4 iki 10% vaikų, alergiškų karvės pienui, tampa alergiškais ir sojai. Dėl kitų sojos ypatybių, iš jos pagamintus mišinius pediatrai pataria skirti ne anksčiau kaip nuo 6 mėn. amžiaus.
Manoma, kad nėščiosios mityba neturi didelės reikšmės būsimam kūdikio įsijautrinimui. Dabar atliekami detalesni tyrimai, nes gauta duomenų kad vitaminas D, probiotikai ("gerosios bakterijos") ar žuvų taukai, vartojami nėštumo metu sumažina alergijos tikimybę. Neabejotinai įrodyta, kad tabako dūmai padidina ne tik kūdikių alerginių ligų dažnį, bet turi įtakos ir sergamumui bronchine astma 6-7 m. amžiuje. Taigi tai dar vienas argumentas, kad nėščiosios nerūkytų ir nebūtų prirūkytoje aplinkoje.

Paruošė gyd.L.Malinauskienė