Pavasarinės alergijos

Atėjęs pavasaris po nuobodžios žiemos ne visiems atneša naujų jėgų antplūdį ar gerą nuotaiką. Dalis alergiškų žmonių būtent šiuo metų laiku pajunta savo ligos simptomus – pradeda raudonuoti, ašaroti ir niežtėti akys, užeina čiaudulys, vandeninga sloga, o sunkesniais atvejais ir sauso kosulio ar dusulio priepuoliai.
Pavasarį gali pasireikšti ar paūmėti alerginė sloga, sezoninis alerginis konjunktyvitas, bronchinė astma. Labiausiai su šiuo metų laiku yra susijusi šienligė, tai yra sezoninis alerginis nosies gleivinės uždegimas (rinitas) ir dažnai kartu esantis akių junginės uždegimas (konjunktyvitas). Kas sukelia šias ligas būtent pavasarį?
Pagrindinis kaltininkas – žiedadulkės. Tai paprastai neišvaizdžiais žiedais žydinčių augalų, apdulkinamų vėjo, vyriškos lytinės ląstelės. Jos labai mažos, vidutiniškai 0,05 mm skersmens, nematomos plika akimi. Kartu su vėju jos gali nukeliauti šimtus kilometrų. Vienoje žiedadulkėje yra keletas alergenų, tai yra baltymų, sukeliančių alerginę slogą, akių uždegimą ar astmos priepuolį. Oro užterštumas, tabako dūmai didina šių baltymų gebėjimą įjautrinti organizmą ir sukelti alerginę reakciją.
Augalai, kurių žiedadulkės sukelia alergines ligas, skirstomi į tris pagrindines grupes – medžiai (beržas, lazdynas, alksnis, gluosnis ir kt.), pievų žolės (motiejukas, miglė, eraičinas, svidrė ir kt.) ir piktžolės (kietis, varputis, pelynas, dilgėlės ir kt.). Lietuvoje anksčiausiai ore nustatomos medžių žiedadulkės: nuo vasario pabaigos – kovo pradžios iki balandžio mėn. Vėliau pradeda žydėti pievų žolės: nuo gegužės iki liepos mėn. Vėliausiai nustatomos piktžolių žiedadulkės: nuo rugpjūčio mėn. iki pirmųjų šalnų rugsėjo ar spalio mėn. Anksčiausiai augalai pražįsta rytinėje ir pietinėje, vėliausiai – vakarinėje Lietuvos dalyje. Jautriems žiedadulkėms žmonėms simptomai pasireiškia, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia tam tikrą lygį (tai priklauso nuo augalo rūšies, vidutiniškai 10-20 žiedadulkių 1 oro m3).
Dažniausiai žmonės, kuriems žiedadulkės sukelia alergines ligas, gali auginti gėles, žydinčias gražiais spalvingais žiedais be jokių problemų. Gėlių žiedadulkės yra didelės ir lipnios, jas perneša vabzdžiai, todėl ore jų nerandama. Tačiau alergiškiems žiedadulkėms žmonėms atsargiai reikėtų naudoti medų ar vaistus, pagamintus vaistingųjų žolelių pagrindu, nes jiems gali pasireikšti sunki alerginė reakcija – išberti odą, ištinti akių vokai, lūpos, liežuvis, atsirasti dusulys.
Alergenai yra ne tik augalo žiedaulkės, bet ir pats augalas, jo lapai, vaisiai, uogos. Jautriems lazdyno žiedadulkėms riešutai gali sukelti šienligės arba virškinimo trakto simptomus (viduriavimą, pilvo raižymą) kartu su dilgėliniu bėrimu, gerklės perštėjimu. Dažnai jautrūs ąžuolo žiedadulkėms žmonėms negali gerti konjako, kuris brandinamas ąžuolinėse statinėse. Simptomus gali sukelti ir kiti augalai, dėl bendrų alergenų. Pvz., jautriam beržo žiedadulkėms asmeniui gali pasireikšti įvairūs simptomai suvalgius morkų, salierų, obuolių, kivių.
Šienligė dažniausiai pasireiškia vandeninga sloga, čiauduliu, nosies niežuliu. Gali užburkti nosis, dingti uoslė. Kartais kartu būna ir akių paraudimas, niežulys, sausas kosulys ar kutenimas gerklėje.
Dažniausiai šia liga suserga vaikai ir jauni žmonės iki 40 m. Šienligės simptomai ryškesni karštu, sausu oru, o esant lietingoms dienoms simptomai pagerėja. Paprastai pirmą sezoną pasireiškę šienligės simptomai priskiriami peršalimui. Tačiau alerginė sloga pasireikš ir kitais metais panašiu laiku. Daug žmonių, ypač kuriems šie simptomai nelabai trukdo gyventi ar kurie nelinkę pastebėti smulkių sveikatos negalavimų, nekreipia dėmesio į kasmet tuo pačiu sezonu pasikartojančią slogą ar akių junginės uždegimą. Tačiau negydoma šienligė gali sukelti komplikacijas, tokias kaip sinusitas arba vidurinės ausies uždegimas. Be to, tokiems žmonėms didesnė rizika susirgti bronchine astma. Pagrindiniai virusinės ir alerginės slogos skirtumai pateikti 1 lentelėje.
Sergantieji alerginėmis ligomis, kurias sukelia žiedadulkės, turėtų vengti kontakto su jomis. Idealiu atveju, pradėjus žydėti augalams, kuriems žmogus yra įsijautrinęs, jis turėtų išvykti ten, kur tie augalai jau ar dar nežydi. Dažniausiai to padaryti neįmanoma, todėl žydėjimo metu patariama bute, mašinoje langus laikyti uždarytais, ypač popietinėmis valandomis, kuomet žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Ant langų galėtų kabėti drėgnos užuolaidos, kad sulaikytų patenkančias žiedadulkes. Atėjus iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Galima dažnai lašinti į akis dirbtines ašaras, praplauti nosies ertmę jūros vandeniu, kad būtų pašalinamos ten patekusios žiedadulkės. Žinoma, žydėjimo periodu tokiam žmogui reikėtų atsisakyti išvykų į gamtą. Visdėlto, visiškai išvengti kontakto praktiškai neįmanoma. Šiuo metu yra daug labai efektyvių vaistų alerginėms ligoms gydyti. Jie gali būti naudojami vietiškai (pvz., lašai į akis, nosį, inhaliatoriai) ir tabletėmis. Taip pat skiriamas ir profilaktinis gydymas 2 – 4 sav. iki žydėjimo pradžios. Tuomet išvengiama simptomų pasireiškimo arba jie būna gerokai mažesni.
Visi, kuriems pasireiškia minėti simptoami turėtų būti ištirti gydytojų alergologų, nes nustačius konkrečius alergenus galima šiuos pacientus gydyti specifine imunoterapija alergenais. Ji “atpratina” imuninę sistemą reaguoti į žiedadulkes ar kitus alergenus. Visais atvejais, esant panašiems simptomams reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs kliniką, galėtų nusiųsti konsultacijai ir platesniam ištyrimui gydytojui alergologui.
Alerginė slogaVirusinė slogaSimptomaivandeningos išskyros, nosies užburkikimas, čiaudulys, akių paraudimas, simptomai ryškesni sausą, karštą dieną mažesni lietingą ir vėjuotą.simptomai panašūs, kartu gali būti temperatūros pakilimas, raumenų, gerklės skausmai, bendras negalavimas. Pasireiškimo laikassimptomai pasireiškia iškart po kontakto su alergenu (pvz., pjaunant žolę, kraunant šieną ir pan.). Simptomai pasikartoja kasmet tuo pačiu metu (7 – 14 dienų tikslumu).prieš slogą būna kelios dienos negalavimo.Trukmėtrunka, kol yra kontaktas su alergenu ir išnyksta, kai jo nebėra (pvz., išvykus iš pievos).dažniausiai praeina per 7 dienas, nepriklausomai nuo aplinkos.

Gyd. alergologė ir klinikinė imunologė L.Stoškutė

DAUGIAU INFORMACIJOS RASITE PAGRINDINIO PUSLAPIO APAČIOJE.